Prancūzija, oficialiai žinoma kaip Prancūzijos Respublika, yra viena įtakingiausių Europos šalių, kurios istorija pilna svarbių įvykių, asmenybių ir kultūrinių pasiekimų. Nuo senovės Galijos iki šiuolaikinės respublikos, Prancūzija buvo įvykių, formavusių Europos ir pasaulio istoriją, epicentre.
Ankstyvoji istorija
Teritorija, kurią šiandien vadiname Prancūzija, senovėje buvo žinoma kaip Galija ir joje gyveno įvairios keltų gentys. 58–51 m. pr. Kr. Romos imperatorius Julijus Cezaris užkariavo šį regioną, įtraukdamas jį į Romos imperiją. Šis laikotarpis paliko gilų kultūrinį pėdsaką – romėnai įkūrė miestus, tiesė kelius ir atnešė savo administracinę sistemą.
Po Romos imperijos žlugimo V amžiuje teritoriją užėmė frankų gentys, vadovaujamos Klodvigo I, kuris 496 m. priėmė krikščionybę ir tapo pirmuoju frankų karaliumi. Frankų karalystė tapo Prancūzijos valstybės užuomazga. VIII amžiuje Karolis Martelis sustabdė musulmonų plėtrą Europoje per garsųjį Puatjė mūšį 732 m.
Karolingų era ir feodalinis laikotarpis
VIII-IX amžiuose Karolingų dinastija, ypač Karolis Didysis (valdęs 768-814 m.), sukūrė galingą imperiją, apėmusią didžiąją dalį Vakarų Europos. 800 m. popiežius karūnavo Karolį imperatorium, sukurdamas precedentą Šventosios Romos imperijos įkūrimui.
Po Karolingų imperijos žlugimo IX a. pabaigoje Prancūzija įžengė į feodalizmą. 987 m. Kapetingų dinastijos įkūrėjas Hugo Kapetas buvo išrinktas Prancūzijos karaliumi, pradėdamas dinastiją, kuri tiesiogiai ar per šonines šakas valdė Prancūziją iki 1848 m.
Viduramžiai ir Šimtametis karas
XII-XIII amžiai buvo Prancūzijos galios ir kultūros klestėjimo laikotarpis. Karaliaus Pilypo II Augusto (1180-1223) valdymo metu buvo atgautos daug teritorijų iš anglų. Liudvikas IX Šventasis (1226-1270) buvo žinomas dėl savo teisingumo ir pamaldaus gyvenimo, vėliau buvo paskelbtas šventuoju.
Šimtametis karas (1337-1453) tarp Prancūzijos ir Anglijos buvo vienas ilgiausių ir reikšmingiausių Europos karų. Konfliktas prasidėjo dėl ginčų dėl Prancūzijos sosto įpėdinystės ir anglų valdų Prancūzijoje. Herojiška figūra Žana d’Ark (1412-1431), paprasta valstietė, kuri teigė girdinti dieviškus balsus, įkvėpė prancūzus pergalei ir padėjo karūnuoti Karolį VII, tačiau vėliau buvo suimta, nuteista už ereziją ir sudeginta ant laužo.
Renesansas ir absoliutizmo era
XVI amžiuje Prancūzija patyrė Renesanso įtaką, ypač valdant Pranciškui I (1515-1547), kuris pakvietė į šalį italų menininkus, tarp jų Leonardo da Vinčį. Šiuo laikotarpiu įsiplieskė religiniai konfliktai tarp katalikų ir protestantų (hugenotų), pasiekę kulminaciją per Šv. Baltramiejaus nakties žudynes 1572 m.
Henrikas IV (1589-1610), pirmasis Burbonų dinastijos karalius, suvienijo šalį ir išleido garsųjį Nanto ediktą 1598 m., užtikrinantį hugenotams religines teises.
XVII amžius buvo absoliutizmo aukso amžius, ypač valdant Liudvikui XIV (1643-1715), dar vadinamam „Karaliumi Saule”. Jo valdymo metu Prancūzija tapo galingiausia Europos valstybe, o Versalio rūmai – diplomatijos ir kultūros centru.
Prancūzijos revoliucija ir Napoleono era
Prancūzijos revoliucija (1789-1799) buvo vienas reikšmingiausių pasaulio istorijos įvykių. Ji prasidėjo dėl ekonominės krizės, socialinės nelygybės ir politinės korupcijos. 1789 m. liepos 14 d. Paryžiaus gyventojai šturmavo Bastiliją, simbolizuodami revoliucijos pradžią.
Revoliucijos metu buvo priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, panaikinta monarchija, o karalius Liudvikas XVI ir karalienė Marija Antuanetė buvo nužudyti giljotina 1793 m. Revoliucija peraugo į Teroro laikotarpį, kai tūkstančiai žmonių buvo nužudyti kaip „revoliucijos priešai”.
Napoleonas Bonapartas, talentingas karininkas, 1799 m. įvykdė perversmą ir 1804 m. paskelbė save imperatoriumi. Jis reformavo Prancūzijos administracinę sistemą, sukūrė naują teisinį kodeksą (Napoleono kodeksą) ir užkariavo didžiąją dalį Europos. Tačiau 1812 m. katastrofiška kampanija Rusijoje ir galutinis pralaimėjimas Vaterlo mūšyje 1815 m. užbaigė jo valdymą.
XIX amžius ir kolonijinė imperija
Po Napoleono žlugimo Prancūzija patyrė daugybę politinių permainų: Burbonų restauracija (1815-1830), Liepos monarchija (1830-1848), Antroji respublika (1848-1852), Antroji imperija valdant Napoleonui III (1852-1870) ir pagaliau stabilesnė Trečioji respublika (1870-1940).
XIX a. Prancūzija sukūrė vieną didžiausių kolonijinių imperijų pasaulyje, įtraukdama didelę dalį Afrikos, Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno salų. Kolonijinė ekspansija pasiekė viršūnę apie 1914 m., kai Prancūzijos imperija tapo antra pagal dydį pasaulyje po Didžiosios Britanijos.
XX amžius: pasauliniai karai ir modernios valstybės susiformavimas
Pirmojo pasaulinio karo metu (1914-1918) Prancūzija patyrė didžiulius nuostolius – apie 1,4 milijono karių žuvo ir daug infrastruktūros buvo sunaikinta. Verdeno mūšis 1916 m. tapo vienu kruviniausių istorijoje.
Tarpukario laikotarpiu Prancūzija susidūrė su politiniu nestabilumu ir ekonominiais sunkumais. Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1940 m. nacistinė Vokietija užėmė šalį, įkuriant kolaboracinę Viši vyriausybę. Generolas Charles de Gaulle vadovavo „Laisvosios Prancūzijos” judėjimui iš tremties ir tapo svarbiu rezistencijos simboliu.
Po karo Prancūzija atkūrė savo ekonomiką, sukūrė Ketvirtąją (1946-1958), o vėliau Penktąją respubliką, kuriai vadovavo de Gaulle’is kaip prezidentas (1958-1969). 1950-1960 metais Prancūzija prarado didžiąją dalį savo kolonijų, ypač po kruvino Alžyro karo (1954-1962).
Šiuolaikinė Prancūzija
Nuo XX amžiaus antrosios pusės Prancūzija tapo viena pagrindinių Europos integracijos šalininkių. Ji buvo viena iš šešių Europos Ekonominės Bendrijos, dabartinės Europos Sąjungos pirmtakės, steigėjų 1957 m.
Prancūzija šiandien yra branduolinė valstybė, nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir viena didžiausių ekonomikų pasaulyje. Ji išlieka įtakinga globalinėje politikoje, kultūroje ir diplomatijoje.
Prancūzijos istorija ir kultūrinis paveldas turtingi ir įvairūs – nuo garsiausių pasaulyje meno muziejų iki kulinarijos tradicijų, nuo aukštosios mados iki literatūros ir filosofijos. Per amžius Prancūzija išliko svarbi pasaulio istorijos dalyvė, kurios įtaka jaučiama visame pasaulyje.