Père-Lachaise kapinės, oficialiai žinomos kaip Cimetière du Père-Lachaise, yra ne tik didžiausios Paryžiaus kapinės, bet ir viena lankomiausių nekropolių pasaulyje. Šis išskirtinis istorinis paminklas, išsidėstęs Paryžiaus 20-ajame rajone, kasmet pritraukia daugiau nei 3,5 milijono lankytojų. Kodėl tiek daug žmonių renkasi aplankyti amžinojo poilsio vietą? Atsakymas slypi unikalios šios vietos istorijos, kultūros ir architektūros derinyje.
Père-Lachaise kapinių istorija
Kapinės buvo įkurtos 1804 metais Napoleono Bonaparte įsakymu, kai Paryžiuje ėmė trūkti laidojimo vietų. Pavadintos jos pagal Liudviko XIV išpažinties kunigą, tėvą François d’Aix de La Chaise, kuris gyveno toje vietoje stovėjusiame jėzuitų name. Pradžioje paryžiečiai nenorėjo čia laidoti savo artimųjų, nes vieta buvo toli nuo miesto centro. Kad kapinės taptų patrauklesnės, valdžia 1817 metais į jas perkėlė garsiųjų prancūzų rašytojų Molière ir La Fontaine palaikus, o kiek vėliau – ir viduramžių meilužių Abélard ir Héloïse palaikus. Šis strateginis ėjimas visiškai pasiteisino – kapinės tapo prestižine laidojimo vieta.
Architektūra ir kraštovaizdis
Père-Lachaise kapinės užima milžinišką 44 hektarų plotą ir yra išsidėsčiusios kalvotame reljefe, kuris suteikia joms ypatingą atmosferą. Kapinės išplanuotos lyg parkas, su vingiuotais takeliais, senais medžiais ir daugybe žalumos. Architektūros požiūriu, šios kapinės yra tikras muziejus po atviru dangumi – čia galima pamatyti skirtingų epochų antkapius ir mauzoliejus, nuo neoklasicistinių iki art nouveau ir šiuolaikinių.
Kapinių išplanavimas primena miestą su pagrindinėmis gatvėmis ir šalutiniais takeliais. Didieji keliai pavadinti pagal medžius, kurių čia auga daugybė (Kaštonų alėja, Liepų takas ir t.t.), o mažesnieji takeliai sunumeruoti. Kapinių teritorija padalinta į 97 skyrius, kuriuose iš viso yra daugiau nei 70 000 kapaviečių. Dauguma jų yra sutvarkyta kaip maži šeimos sklypai, dažnai aptverti metalinėmis tvorelėmis ir papuošti įspūdingais paminklais.
Garsūs kapai ir paminklai
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios kapinės tapo turistų traukos centru, yra daugybė žymių asmenybių, kurios čia ilsisi amžinuoju miegu. Père-Lachaise kapinės yra tikras garsenybių nekropolis, kuriame palaidota virš 1 miliono žmonių, įskaitant daugybę iškilių kultūros, meno, mokslo ir politikos veikėjų.
Tarp garsiausių čia palaidotų asmenų:
- Oskaro Vaildo kapas – vienas labiausiai lankomų, dažnai papuoštas lankytojų paliktais bučinių žymėmis.
- Džimo Morisono kapas – legendinio „The Doors” grupės vokalisto amžinojo poilsio vieta, kuri iki šiol pritraukia minias gerbėjų.
- Édith Piaf – prancūzų dainininkės, nacionalinio simbolio kapas.
- Frédéric Chopin – kompozitoriaus amžinojo poilsio vieta, dažnai puošiama gėlėmis ir Lenkijos vėliavėlėmis.
- Honoré de Balzac – vieno žymiausių prancūzų romanistų kapas.
- Marcel Proust – rašytojo, sukūrusio ciklą „Prarasto laiko beieškant”, kapas.
- Sarah Bernhardt – legendinės aktorės amžinojo poilsio vieta.
- Georges Bizet – kompozitoriaus, sukūrusio operą „Karmen”, kapas.
Be individualių kapų, Père-Lachaise kapinėse yra ir keletas reikšmingų memorialų, įskaitant Holokausto aukas menantį paminklą ir Paryžiaus komunos siena („Mur des Fédérés”), kur 1871 metais buvo sušaudyti 147 komunos dalyviai.
Kapinių reikšmė kultūrai
Père-Lachaise kapinės įsitvirtino kultūriniame pasaulio žemėlapyje ne tik kaip laidojimo vieta, bet ir kaip meno, istorijos ir kultūros šventovė. Jos dažnai vaizduojamos literatūroje, kine ir muzikoje. Kapinės tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui menininkų, rašytojų ir fotografų, kurie čia ieškojo ramybės, grožio ir įkvėpimo.
Be to, kapinės atspindi kintančius laidojimo papročius ir požiūrį į mirtį per pastaruosius du šimtmečius. Nuo pompastiškų XIX amžiaus mauzoliejų iki minimalistinių šiuolaikinių antkapių – visa tai čia galima pamatyti vienoje vietoje.
Lankytojų patirtis šiandien
Šiandien Père-Lachaise kapinės yra ne tik laidojimo vieta, bet ir populiarus turistų traukos centras, siūlantis ramią atsvarą judrioms Paryžiaus gatvėms. Lankytojai gali naudotis nemokamais žemėlapiais, kuriuose pažymėti garsiausi kapai, arba užsisakyti ekskursiją su gidu, kuris papasakos daugiau apie kapinių istoriją ir jose palaidotas asmenybes.
Geriausia kapines lankyti pavasarį arba rudenį, kai medžiai arba žydi, arba puošiasi rudeniškomis spalvomis. Nors turistų čia visada daug, kapinės išlieka ramia kontempliacijos vieta, kur galima pasivaikščioti tyloje, apmąstant gyvenimą ir mirtį.
Praktinė informacija lankytojams
Kapinės lankomos nemokamai ir atviros kiekvieną dieną. Dėl didelio ploto rekomenduojama turėti žemėlapį arba naudotis mobiliąja aplikacija, kuri padės orientuotis ir rasti žymiausius kapus. Įėjimai į kapines yra keliose vietose, tačiau pagrindinis – Boulevard de Ménilmontant 16. Artimiausios metro stotelės: Philippe Auguste (2 linija) ir Père Lachaise (2 ir 3 linijos).
Išvados
Père-Lachaise kapinės yra daugiau nei vien laidojimo vieta – tai gyva istorijos knyga, meno galerija po atviru dangumi ir ramybės oazė triukšmingame Paryžiuje. Per daugiau nei du šimtmečius jos tapo neatsiejama Paryžiaus kultūrinio paveldo dalimi, pritraukiančia milijonus lankytojų iš viso pasaulio.
